Įdomu » Apie konjaką
Dažnai girdime kalbant: „kam už konjaką moketi kelis kartus daugiau nei už brendį, jei tai iš esmės tas pats gėrimas?". Taip, tai tikra tiesa, jog visi konjakai yra brendžiai, tačiau toli gražu ne kiekvieną brendį galima vadinti konjaku. Kaip pavyzdys- ar kyla ginčų dėl to, kam mokėti už Volvo kelis kartus brangiau, jei gali nusipirkti Lada, kuri irgi važiuoja? Reikalas tas, jog konjakas vienas iš nedaugelio brendžių, kurio gamyba ir kokybė yra griežtai reglamentuota. Todėl jo kaina yra šiek tiek didesnė. Šiek tiek, nes kokybiškas brendis (turint galvoje ne Lietuvoje ar Latvijoje pilstytus paspalvintus ir aromatizuotus gėrimus, vadinamus brendžiais) taip pat turi savo kainą.
Konjakas neskirtas tiesiog gerti- konjakas skirtas juo mėgautis. Tai subtilus gėrimas, dažniausiai vartojamas vienas ar su maistu, pastaruoju metu populiarinamas ir kaip kokteiliu sudėtinė dalis. Paskutinis variantas tai daugiau bandymas „išlupti" iš vartotojo pinigus, nei gaunama vertė. Galbūt rasime ir subtilių kokteilių su konjaku, tačiau bene grubiausias pavyzdys mūsų nuomone- konjaką maišyti su kola- tai tas pat kaip prie Rolls- Royce prikabinus plūgą arti laukus.
Konjako aromatas geriausiai atsiskleidžia nedidelėse tulpės formos taurėse, kurios koncentruoja pirmiausiai aromatą o ne alkoholį. Prisipažinkite, juk daugelis net nekvepuodami išgeriate kavinėje pateiktą brendį iš plačių taip vadinamų brendžio tauriųJ. Tokios taurės daugiau tinka ilgiau išlaikytam XO ar Extra kategorijos konjakui, kurių aromatai labiau koncentruoti.
Šiek tiek plačiau apie konjaką
Konjakas (nuo pranc. Cognac - miestas Prancūzijoje). Konjakas gaminamas Prancūzijos Konjako (Cognac) miesto apylinkėse, laikantis aip vadinamo Konjako įstatymo- valstybinės organizacijos Bureau National Interprofessionel du Cognac nustatytų reikalavimų:
gėrimas turi būti pagamintas tik Cognac regione, ne mažiau kaip 90% turi sudaryti Ugni blanc, Folle blanche ir Colombard veislių vynuogės;
vyno spiritas, iš kurio daromas konjakas, turi būti pagamintas dvigubos distiliacijos būdu.
gėrimas turi būti brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse ne mažiau nei 2,5 metų.
Vadinamasis Konjako įstatymas griežtai draudžia priedų ir priemaišų naudojimą gaminant konjaką
Nuo 1938 m. yra įvardijami 6 auginimo rajonai:
Konjako kategorijos
VS- Very Special -jauniausias konjakas, kuris turi būti brandinamas mažiausiai dvejus su puse metų ąžuolo statinėse.
VSOP- Very Superior Old Pale - konjakas, brandinamas mažiausiai ketverius metus ąžuolo statinėse, tačiau vidutinė brandinimo trukmė paprastai yra žymiai ilgesnė.
XO- Extra Old - konjakas, brandinamas ne trumpiau kaip šešis, tačiau vidutiniškai daugiau kaip 20 metų.
Napoleon- nors BNIC ši kategorija yra prilyginama XO, jis įprastai yra tarpinis žymėjimas tarp VSOP ir XO. Vidutiniškai tai yra 15- 18 metų išlaikymo konjakas.
Ekstra- ne mažiau kaip 6 metų brandinimo, tai paprastai brandesni konjakai nei Napoleonas ar XO.
Vieux minimas tarp VSOP ir XO kategorijų.
Vieille Réserve prilyginamas XO amžiui.
Hors d'âge- BNIC teigiama, XO ir šios klasės konjakas yra lygūs. Tačiau Hors d'âge yra aukštesnės klasės produktas nei skelbia oficiali amžiaus skalė. Todė ir pavadinimas "Hors d'age" (ne amžiaus).
Konjako gamyba
Konjakui vynuogės renkamos tik tada, kai būna puikiai sunokusios, tai paprastai būna nuo spalio pradžios iki pabaigos. Pastaruoju metu derlius dažniausiai imamas mašininiais kombainais, bet yra renkama ir rankomis.
Vynuogės yra spaudžiamos iš karto, kai tik nurenkamos. Tam naudojami horizontalūs plokšti arba pneumatinius presai. Sultys yra paliekamos, kad iš karto fermentuotųsi, cukrus pavirsta alkoholiu. Dirbtinai cukraus pridėti negalima jokiu būdu.
Tiek vynuogių spaudimas, tiek fermentacija yra labai griežtai prižiūrimi procesai, nes tai turi didžiausią įtaką galutiniam rezultatui. Vynai, kurie pagaminti per tris nepilnas fermentacijos savaites yra maždaug 8% stiprumo. Tokie vynai puikiai tinka distiliavimui.
Konjakas distiliuojamas dviem etapais. Minėti žingsniai vadinami "chauffes". Pirmas "chauffe", kuris trunka apie 8-10 valandų, gamina distiliatą, kurio stiprumas nuo 24% iki 30 % alkoholio. Tuomet jis yra distiliuojamas dar kartą, tada procesas trunka apie 12 valandų. Po tokio proceso distiliatas turi turėti nuo 68% iki 72 % alkoholio, o tada jau galima brandinti kad taptų Konjaku.
Brandinimas vyksta 270-450 litrų ąžuolo statinėse. Statinėms tradiciškai panaudojama mediena iš Limousin ir Tronçais miškų. Tronçais ąžuolai auga lėčiau, jų mediena yra brangesnė ir yra smulkių rievių, todėl spiritams lečiau atiduoda kvapus ir sonius, tačiau suteikia elegancijos ir rafinuotumo. Limousin ąžuolai užauga greičiau, jie yra pigesni, medienos rievės platesnės, todėl spiritai bresta greičiau nors jie ir ne tokie elegantiški.
Konjakas koncentruoja aromatus ir spalvas, tamsėja į šiltą gintaro atspalvį. Per pirmus kelis metus (nuo 0 į 5 metus), aromato puokštė tampa mažiau agresyvi. Spalva įgauna geltoną atspalvį ir palaipsniui tamsėja. Skonis tampa vis malonesnis ir lygesnis. Ąžuolo statinės įveda gėlių ir vanilės aromatus. PO 10 metų Konjakas pasiekia brandą ir yra daug tamsesnės spalvos.
Natūralus drėgmės lygis rūsiuose yra vienas iš svarbiausių faktorių senėjimui. Kuo drėgnesnis rūsys, tuo brandinamas konjakas tampa tirštesnis, sodresnis ir atvirkščiai, kuo sausesnė brandinimo patalpa, tuo konjakas elegantiškesnis, lengvesnis. Tai jau priklauso nuo rūsio meistro vizijos, kokį jis nori matyti konjaką.
Rūsio meistrai nenaudoja jokių mato instrumentų, jie pasitiki visiškai savo skonio savybėmis. Rūsio meistras atrenka jo nuomone tinkamai subrendusius konjakus ir tuomet maišo ir sukuria galutinį produktą kuris išpilstomas į butelius ir pasiekia mūsų stalą.
Nuo 1938 m. yra įvardijami 6 auginimo rajonai:
- Grande Champagne - geriausios kokybės zona
- Petite Champagne
- Borderies - šioje zonoje gaminami spiritai subręsta greičiau nei pirmųjų dviejų
- Fins bois - didžiausia plotų zona
- Bons bois
- Bois ordinaires
Konjako kategorijos
VS- Very Special -jauniausias konjakas, kuris turi būti brandinamas mažiausiai dvejus su puse metų ąžuolo statinėse.
VSOP- Very Superior Old Pale - konjakas, brandinamas mažiausiai ketverius metus ąžuolo statinėse, tačiau vidutinė brandinimo trukmė paprastai yra žymiai ilgesnė.
XO- Extra Old - konjakas, brandinamas ne trumpiau kaip šešis, tačiau vidutiniškai daugiau kaip 20 metų.
Napoleon- nors BNIC ši kategorija yra prilyginama XO, jis įprastai yra tarpinis žymėjimas tarp VSOP ir XO. Vidutiniškai tai yra 15- 18 metų išlaikymo konjakas.
Ekstra- ne mažiau kaip 6 metų brandinimo, tai paprastai brandesni konjakai nei Napoleonas ar XO.
Vieux minimas tarp VSOP ir XO kategorijų.
Vieille Réserve prilyginamas XO amžiui.
Hors d'âge- BNIC teigiama, XO ir šios klasės konjakas yra lygūs. Tačiau Hors d'âge yra aukštesnės klasės produktas nei skelbia oficiali amžiaus skalė. Todė ir pavadinimas "Hors d'age" (ne amžiaus).
Konjako gamyba
Konjakui vynuogės renkamos tik tada, kai būna puikiai sunokusios, tai paprastai būna nuo spalio pradžios iki pabaigos. Pastaruoju metu derlius dažniausiai imamas mašininiais kombainais, bet yra renkama ir rankomis.
Vynuogės yra spaudžiamos iš karto, kai tik nurenkamos. Tam naudojami horizontalūs plokšti arba pneumatinius presai. Sultys yra paliekamos, kad iš karto fermentuotųsi, cukrus pavirsta alkoholiu. Dirbtinai cukraus pridėti negalima jokiu būdu.
Tiek vynuogių spaudimas, tiek fermentacija yra labai griežtai prižiūrimi procesai, nes tai turi didžiausią įtaką galutiniam rezultatui. Vynai, kurie pagaminti per tris nepilnas fermentacijos savaites yra maždaug 8% stiprumo. Tokie vynai puikiai tinka distiliavimui.
Konjakas distiliuojamas dviem etapais. Minėti žingsniai vadinami "chauffes". Pirmas "chauffe", kuris trunka apie 8-10 valandų, gamina distiliatą, kurio stiprumas nuo 24% iki 30 % alkoholio. Tuomet jis yra distiliuojamas dar kartą, tada procesas trunka apie 12 valandų. Po tokio proceso distiliatas turi turėti nuo 68% iki 72 % alkoholio, o tada jau galima brandinti kad taptų Konjaku. Brandinimas vyksta 270-450 litrų ąžuolo statinėse. Statinėms tradiciškai panaudojama mediena iš Limousin ir Tronçais miškų. Tronçais ąžuolai auga lėčiau, jų mediena yra brangesnė ir yra smulkių rievių, todėl spiritams lečiau atiduoda kvapus ir sonius, tačiau suteikia elegancijos ir rafinuotumo. Limousin ąžuolai užauga greičiau, jie yra pigesni, medienos rievės platesnės, todėl spiritai bresta greičiau nors jie ir ne tokie elegantiški.
Konjakas koncentruoja aromatus ir spalvas, tamsėja į šiltą gintaro atspalvį. Per pirmus kelis metus (nuo 0 į 5 metus), aromato puokštė tampa mažiau agresyvi. Spalva įgauna geltoną atspalvį ir palaipsniui tamsėja. Skonis tampa vis malonesnis ir lygesnis. Ąžuolo statinės įveda gėlių ir vanilės aromatus. PO 10 metų Konjakas pasiekia brandą ir yra daug tamsesnės spalvos.
Natūralus drėgmės lygis rūsiuose yra vienas iš svarbiausių faktorių senėjimui. Kuo drėgnesnis rūsys, tuo brandinamas konjakas tampa tirštesnis, sodresnis ir atvirkščiai, kuo sausesnė brandinimo patalpa, tuo konjakas elegantiškesnis, lengvesnis. Tai jau priklauso nuo rūsio meistro vizijos, kokį jis nori matyti konjaką.
Rūsio meistrai nenaudoja jokių mato instrumentų, jie pasitiki visiškai savo skonio savybėmis. Rūsio meistras atrenka jo nuomone tinkamai subrendusius konjakus ir tuomet maišo ir sukuria galutinį produktą kuris išpilstomas į butelius ir pasiekia mūsų stalą.
Susisiekite su mumis