Įdomu » Apie viskį
Viskis yra sutrumpinta “usquebaugh” forma, kurį anglų kalba pasiskolino iš airių Galų kalbos “uisce beatha” ir škotų Galų kalbos “uisge beatha”. Šis junginys pažodžiui reiškia "gyvenimo vanduo."
Labiausiai vertinami yra salykliniai viskiai, nors populariausi yra maišyti dėl ženkliai mažesnės kainos.
Salyklinis viskis gaminamas iš trijų pagrindinių komponentų: daigintų miežių, šaltinio vandens ir mielių.
Pirmiausia sunokę miežiai yra dvi dienas daiginami vandenyje, vėliau jie daiginami supylus ant grindų įprastai penkias dienas. Šio proceso metu salyklas įgyja krakmolo, o fermentų pagalba, jau vėliau, transformuojasi į cukrų.
Sudaiginti miežiai džiovinami specialioje patalpoje ir būtent džiovinimo metu išryškėja skonis. Ar kvapas bus stiprus, ar švelnus, priklausys nuo to, kas ir kaip džiovins miežius. Škotijos salų (Islay) viskio salyklas gaminamas džiovinant miežius durpių dūmuose ir todėl pasižymi išties unikaliu skoniu ir kvapais. Taip yra todel, jog salose kasamos durpės prisigėrę jūros vandens ir suteikia gaminamam salyklui išskirtinį skonį. Taip išdžiovinti miežių grūdai yra grubiai sumalami.
Paruošta masė yra maišomi metalinėse talpose su verdančiu vandeniu, būtent tada krakmolas virsta cukrumi. Labai svarbu, kad šio proceso metu vanduo būtų minkštas, nes tik tokio tipo vandenyje geriau tirpsta medžiagos. Būten nuo vandens kietumo priklauso ir viskio savitumas.
Gautas skystis, jį atvėsinus, kartu su mielėmis pilamas į fermentacijos kubilus. Fermentuojama apie 64 valandas, o tada raugas būna kokių 7 – 8% stiprumo, ir tokio stiprumo pakanka, kad galėtų būti pradėtas distiliavimo procesas.
Distiliuojant po katilais yra sumontuotos krosnys, iš kurių kylanti liepsna kaitina katiluose esantį turinį. Kaitinamas raugas kyla, jame esantis alkoholis patenka į vandeniu vėsimą kondensatorių. Tokiu būdu gaunams 21 laipsnio stiprumo skystis, kuris yra dar kartą distiliuojamas mažesniuose distiliavimo katiluose. Viskiui gaminti naudojamas tik geriausios kokybės spiritas, atsisakant “pirmųjų bei paskutinių lašų”.
Kitas gamybos proceso etapas – viskio brandinimas. Gėrimas brandinamas ąžuolo statinėse, kuriose prieš tai buvo brandintas burbonas, cheresas. Prieš brandinimą spirito koncentracija sumažinama iki 63%.
Po brandinimo yra kruopščiai atrenkami ir maišomi skirtingų išlaikymų viskiai, tai atlieka vadinamieji kupažo meistrai.
Kai kupažo meistrai atrenka ir sumaišo viskius, tada gėrimas jau gali būti pilamas į butelius, prieš tai jei reikia sumažinant alkoholio koncentraciją. Mažiausia galima alkoholio koncentracija yra 40%.
Tik išskirtiniais atvejais viskis nemaišomas (tada vadinamas „single cask“ arba „single barrel“) ir nemažinama alkoholio koncentracija (vadinamas „cask strength“). Tokie viskiai yra brangūs ir labiausiai vertinami žinovų, deja, jų pagaminama išties nedaug ir tai sugeba padaryti tikrai ne kiekvienas gamintojas.
Įvairių šalių viskiai
Škotiškas viskis. Šis viskis yra distiliuojamas dukart, kai kurie (retai) distiliuojami ir triskart. Tarptautinė teisė reikalauja, kad viskis, turintis etiketę "Scotch" būtų distiliuojamas Škotijoje, taip pat būtinai turi būti brandinamas mažiausiai trejus metus ir vieną dieną ąžuolo statinėse. Jei škotų viskis yra ne iš vienos statinės ir skirtingo laikymo, tai būtinai reikia paminėti jauniausio viskio amžių mišinyje. Škotiško viskio gamybos regionaiis yra padalytas į penkias svarbiausias sritis: Lowland, Highland, Speyside ir Islay
Žemumos (Lowland) viskiai. Šio krašto viskiai yra lengvo skonio. Lowland viskis retai derinamas prie maisto, jis tinkamiausias gerti prieš valgį ar po jo. Jame vyrauja ryškus žolių ir nestiprus vaisių skonis.
Salyno (Island) ir salos (Islay) viskiai. Salų viskio ūkių gėrimai yra savito skonio. Visi turi durpių aromato, tirštoki, su neryškiu vaisių, kartais salstelėjusiu skoniu. Tai labiau patyrusių, sunkaus skonio viskio mėgėjų gėrimas.
Aukštikalnių (Highland) viskiai. Čia pagaminti gėrimai vadinami Kalnų Škotijos salykliniais viskiais, čia gaminamas geriausios kokybės viskis.
Speyside viskiai. Visi Spėjaus viskiai yra sudėtingo vaisių, gėlių skonio. Dažnai jie turi tąsią kaip aliejaus struktūrą, geriami valgio metu ir po jo.
Airiškas viskis. Pagal įstatymą airių viskis turi būti pagamintas Airijoje ir laikomas medinėse statinėse ne mažiau kaip trejus metus. Salyklas Unpeated (be durpių) yra beveik visada naudojamas airiško viskio gamyboje, savitumu išsiskiria tik Connemara Peated Malt viskis. Gaminant airišką viskį distiliavimo procesas vykdomas tris kartus ir tai bene pagrindinis skirtumas tarp škotiškų ir airiškų viskų.
Japoniškas viskis. Ši šalis turi jauniausias viskio gamybos tradicijas. Japoniškas viskis yra gaminamas iš miežių kaip ir Škotiškasis, brandinamas ir chereso, ir burbono statinėse. Savo kokybe stebina ir skonių bei kvapų įvairove dažnai pranksta daugelį Škotiškų analogų.
Amerikietiškas viskis. Pagrindinis šio krašto viskio skirtumas, kad gėrimas gaminamas ne tik iš rugių ar miežių, bet maišomas su kukurūzais. Dažniausiai vis tik amerikietiškas viskis vadinami burbonu, kurio gamyba yra griežtai reglamentuojama įstatymais. Kukurūzai šiame gėrime turi sudaryti ne mažiau kaip 51% misos. Distiliato stiprumas privalo būti ne mažesnis nei 80 laipsnių, o gėrimas buteliuose – ne silpnesnis kaip 40 laipsnių. Burbonas po distiliavimo yra brandinamas ketverius metus (ne mažiau) naujose išdegintose baltojo ąžuolo statinėse.