Vynas yra bene seniausiai žinomas alkoholinis
gėrimas, įkvepiantis menininkus, politikus, mokslininkus, teikiantis stiprybės
ir pasitenkinimo paprastiems žmonėms. Paskutinės vakarienės metu Jėzus su
bendražygiais taip pat gėrė vyną ir laužė duoną. Taigi vynas nuo seniausių
laikų vartojamas kaip maisto produktas.
Kiekviena vyną gaminanti šalis, regionas gali
pasigirti, jog jų vynai geriausi, taip teigdami visi yra teisūs. Kodėl? Ogi todėl, kad kiekvienos
šalies vynas yra unikalus, turintis savitą skonį ir aromatą, kadangi yra
gaminamas iš skirtingų vynuogių, kurios auga skirtingoje dirvoje, gauna
nevienodai saulės, šilumos, lietaus, todėl uogose susiformuoja skirtingos
aromatinės medžiagos.
Geram vynui vynuogės visada skinamos rankomis, atrenkamos
tik tinkamai prisirpusios kekės. Geriausiam rinktiniam vynui vynuogės renkamos
iš geriausių auginimo vietų, tarkim, nuo kalno viršūnės pietinio šlaito, kur
jos geriausiai prisirpsta ir sukaupia daugiausiai aromatinių medžiagų. Šiek
tiek žemesnio rango vynui vynuogės auginamos žemiau šlaituose arba toje kalno
pusėje, kur gauna mažiau saulės ir šilumos, o pačiam pigiausiam vynui, kurio gausu
prekybos centrų lentynose, vynuogės auginamos kaip Elzase sako: „apačioje"-
pačioje kalno papėdėje- t.y., gauna žymiai mažiau saulės ir šilumos. Pagal
minėtus požymius galima nesunkiai įvertinti ir vynų skonį.
Kitas vyno kelio etapas- vyndario darbas. Nuo jo
profesionalumo, vizijos, supratimo, priklauso, koks bus galutinis produktas,
kurį pilsime į savo taures.
Kiekvienoje šalyje pagaminama ir labai prasto, ir
labai gero vyno. Nuomonė, jog kažkurios šalies vynas yra geresnis už kitos
šalies vyną gali būti grindžiama tik asmeniniu patyrimu. Gaila žmonių, aklai
tvirtinančių, jog, tarkim, Ispanijos vynai yra geriausi, nes jiems tiesiog
neteko ragauti gerų ar geresnių vynų kad ir iš Prancūzijos. Vis tik negalima teigti,
jog pvz.: „mano sodo braškės skaniausios", jei nesi ragavęs kitų. O išragauti
visų vynų neįmanoma.
